„Gėlė iš atviruko. Dailininkui Rimantui Laniauskui (1937–2014) atminti“
Lietuvos Nepriklausomybės atstatymas paskatino daugelį dailininkų išeivių iš Lietuvos sugrįžti į Tėvynę. Druskininkams garbė, kad juos pasirinko toks pasaulinio garso dailininkas, kaip Vytautas Kazimieras Jonynas, kuris Druskininkuose netgi įsteigė savo vardo galeriją. Bet Lietuvos dailės istorija nuolat pildoma naujais vardais kitų įdomių menininkų, kurie darbavosi ir buvo labai gerai vertinami užsienyje. Vienas iš jų – Rimantas Laniauskas, 2005 m. grįžęs į Lietuvą ir apsigyvenęs Druskininkuose. Čia devynerius metus buvo aktyvus Druskininkų dailininkų bendruomenės narys, dalyvavo druskininkiečių parodoje „1“, kuri nuo 2002 m. iki 2011 metų buvo organizuojama Druskininkų miesto muziejuje. R. Laniauskas gimė 1937 m. Kaune. 1944 m. būdamas septynerių, R.Laniauskas išvyko iš Lietuvos, apsigyveno JAV. Ten, Benediktinų gimnazijoje, baigė mokslus, šeštadieniais lankė meno mokyklą, o vėliau baigė komercinį meną ir grynąjį meną (Fine Arts)-Cooper School of Art. Rimanto Laniausko darbai buvo eksponuojami Amerikos akvarelininkų parodose Niujorke, Čikagoje, kituose Amerikos miestuose. Jo kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais ir diplomais, apie jį rašė Amerikos spauda. Nors tėvas ir priešinosi sūnaus mokslams, sakydamas, kad dailininko profesija nėra rimta, vėliau juo didžiavosi, kai lydėdavo į personalines parodas Niujorke, Detroite, Čikagoje, Ohajuje ir kitur. 35 metus R. Laniauskas dirbo antroje pagal dydį Amerikoje atvirukų kompanijoje „American Greetings“ dailininku („designer/illustrator“), meno koordinatoriumi ir direktoriumi. Jo darbų gausu privačiose meno mylėtojų kolekcijose, korporacijose ir muziejuose, vienas įsigytas Lietuvos prezidentūros rūmų. Veikla įvairiose firmose užgrūdino, suteikė galimybę susipažinti su įvairia profesine patirtimi, technologijomis, leido patikėti savo talentu ir įgyti savotišką, išsiskiriantį braižą. Tiek studijuodamas, tiek dirbdamas ir išėjęs į pensiją, Rimas tapė, rengė savo kūrybos personalines parodas, dalyvavo kolektyvinėse.
Rimo Laniausko žmona Irena Druskininkų miesto muziejui perdavė vyro archyvinę asmeninę medžiagą. Padovanotame rinkinyje – labai vertingi unikalūs jo pieštų atvirukų projektai, susirašinėjimas, atskleidžiantis įdomių detalių apie menininko darbą, Holivudo žvaigždės Rutos Lee laiškas, kuriame ji išreiškia pageidavimą įsigyti Laniausko paveikslą, padėkos, mokyklų baigimo diplomai, tapybos darbų ir asmeninio gyvenimo fotografijos, parodų lankstinukai, iškarpos iš laikraščių apie dailininko kūrybą, įžymaus fotografo Algimanto Kezio sukurta meninė portretinė Rimanto Laniausko nuotrauka. 2010 m. Druskininkų miesto muziejuje buvo surengta pirmoji Lietuvoje personalinė dailininko paroda „Rimo prošvaistės“. Tada Rimas (taip autorius pasirašydavo savo kūrinius) pasakojo, kad pasiūlymas – piešti gėlių žiedus - jo iš pradžių nežavėjo, atrodė per daug nuobodus ir apribojantis menininko ambicijas. Deja, toks darbas, jo didžiai nuostabai, nebuvo labai lengvas. Dailininkui teko įsitikinti, koks kaprizingas yra augalo žiedas. Autorius tvirtino, kad net gėlės žiede jis jaučiąs augalo arterijas ir venas, kurias reikia matyti ir suvokti kaip šio nuostabaus Dievo kūrinio gyvastį. Šio suvokimo, pasak autoriaus, jį išmokęs gyvenimas.
Druskininkų miesto muziejus šiuo projektu nori priminti apie Rimantą Laniauską ne tik kaip Druskininkų bendruomenės narį ir Lietuvos dailininką išeivį, bet ir supažindinti visuomenę su komercinio meno, kurio vienas iš produktų yra sveikinimo atvirukas, specifika, jo sukūrimo etapais. Juk dažnai net nesusimąstome, rinkdamiesi atviruką, kad gėlė, pavaizduota jame, yra konkretaus dailininko didelis ir kruopštus darbas, nuėjęs ilgą kelią nuo augalo botaninių savybių studijavimo, jo paieškos gamtoje, augalo stebėjimo, nespalvoto eskizo, realizavimo lape ir baigęsis spausdintu atviruku, kur dažniausiai nebenurodoma dailininko pavardė, tik kompanijos pavadinimas. R.Laniausko pieštos gėlės atvirukams džiugino ne vieną žmogų visame pasaulyje, šie atvirukai buvo pastatyti ne vienuose namuose ant židinio atbrailos kaip gražus patikinimas to, kad apie tave prisimena ir galvoja.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba