Paroda „lieja ~ si“.

~

Kitoj upės pusėj juoda žemė sukosi. Karšta srovė liejosi į rankomis iščiupinėtas formas. Dalykai jungėsi.

~

Prieš metus mes, Vilniaus Dailės Akademijos skulptūros katedros studentai ir alumnai, drauge su skulptoriumi prof. Petru Mazuru susitikome susipažinti su aliuminio liejimo procesu, medžiagos galimybėmis Mizarų praktikos bazėje. Smulkinom, drėkinom, presavom, formavom, lydėm, pylėm. Grįžom prie šaknų – iš žemės į žemę. Po metų vėl susitinkame Dzūkijoje tęsti kūrybinių jungčių. Nutikusius eksperimentus pristatome grupinėje parodoje „lieja ~ si“.

~

dalyvauja:

~ Aneta Bublytė (g. 1986) - studijuoja skulptūros katedroje VDA. Šiuo metu intensyviai tyrinėja fenomenologiją, socialinius konstruktus, architektūrą ir žmogaus žvilgsnį į gamtą. 

„Parodoje eksponuojamas eksperimentas su aliuminiu liejosi intuityviai, vedė noras pajausti medžiagą ir sukurti jai sąlygas iš naujo sustingti laike ir erdvėje. Patirtis įgyta liejimo praktikos metu praplėtė suvokimo ir galimybių lauką, šalia tekantis Nemunas vėl kviečia susitikti.”

~ Greta Grikevičiūtė (g.1985) - baigė skulptūros magistrantūros studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Kūrybai būdingos subtilios, minimalistinės raiškos, instaliatyvus eksperimentavimas, viešumo ir privatumo, intymumo ribų tyrinėjimas, įtampų fiksavimas. Kuria šviesos instaliacijas, inicijuoja ir kuruoja menines situacijas, dalyvauja grupinėse parodose.

„…stebėjau šešėlius forminėje žemėje, joje pirštais skobiau emocijų peizažus. Tą akimirką, kai svilinanti aliuminio šviesa pildė tuštumas, man rodos net nekvėpavau. Skystas metalo spindėjimas greit sustingo žodžiais, kurie virto praeities sakiniais.”

~ Petras Mazuras (g.1949) - skulptorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Nuo ankstyvos jaunystės skulptorių traukia technikos ir technologijų pažinimu grįstas galynėjimasis su gamta. Dėl to jam visąlaik rūpi skulptūros medžiaga, jos apdorojimas ir daromas poveikis. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo lieti bronzą, savo rankomis šlifuoti marmurą ir bazaltą, derinti spalvotus akmenis, naudoti inkrustaciją, eksperimentuoti su sintetinėmis medžiagomis. 

„Aluminium - atgal į Žemę”.

~ Šarūnas Tadijošaitis (g.1999) – baigė skulptūros bakalauro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje.

„Mano kūryba tai mitologijos, asmeninio naratyvo ir socialinio konteksto sankirtos tyrinėjimo išraiška. Kurdamas skulptūrinius objektus, instaliacijas bei jų istorijas, dažnai siekiu  sukurti sakralumo, šventumo, bei dramatizmo emociją. Savo profesinėje praktikoje, didžiąja dalimi esu teatro butaforas, scenografas, lėlininkas, tiesiogiai dalyvauju šios meno formos vidiniuose ir išoriniuose procesuose, todėl teatrališkumas kartais persismelkia manuose kūriniuose. Metalas, plaukai, mediena, virtuvinės plytelės, virvės, dervos, blakstienos, ekranas, garsas, tinkas, lipalas, molis – šiuo laikotarpiu  dirbu plačioje medžiagiškumo terpėje, kurią kartais sunku apibrėžti. Ieškodamas ryšių tarp materijų, su jomis  eksperimentuodamas siekiu atrasti savitas technologines ir vizualumo galimybes.“

~ Joris Žebrauskas (g. 2002) - studijuoja skulptūros katedroje VDA.

„Užaugau didelėje šeimoje, miesto apsuptyje, nuo vaikystės siekiau ištrūkti iš šurmulio ir atrasti santykį su kūryba, pamirštant aplinkui supantį triukšmą. Gamta stipriai įkvepia mano kūrybą. Žmogaus ir gamtos santykis yra svarbi mano kūrybos dalis. Matomos skulptūros buvo sukurtos mėnesį gyvenant Mizaruose, kitame upės krante matant Druskininkus. Šią vietovę sudaranti gamtos ir žmonių darna atsispindi ir mano kūriniuose.“

~

partneris: Vilniaus dailės akademija

~

parodos atidarymas liepos 5 d. 16:00 val.