Romano ,,Tiesos momentas'' pristatymas

Juozo Šikšnelio romanas „Tiesos momentas“ – tai netikėtai patrauklus bandymas pateikti Prelato Konstantino Olšausko (1867 – 1933) skandalingos bylos, kurioje dvasiškis buvo apkaltintas savo meilužės nužudymu, ir jo paties mįslingos žūties, beletrizuota versija. Tvirtų, nekeliančių abejonių faktų, nepaneigiamų įkalčių, patikimų liudininkų parodymų neturėjo nei vienas teismas. Tai buvo susidorojimas su aktyviu  visuomenės veikėju daug nusipelniusiu valstybės kūrime, iššauktas partinių rietenų bei paties Prelato nepriklausomos laikysenos, tvirtos nuomonės ir tiesmuko charakterio.

Romane vykusiai varijuojama tikrais dvasiškio gyvenimo bei veiklos faktais perpinant juos su išgalvotomis siužeto linijomis bei sukurtais personažais. Naratorius, gyvenantis dabartyje, tarsi persikelia į Prelato laikmetį bei aplinką, ir žingsnis po žingsnio sekdamas iš paskos stebi, fiksuoja, daro išvadas, kol galų gale atskleidžia Tiesos Momentą. Beje, faktą, kad istorija kartojasi, pasakotojas išbando savo kailiu, kai ant jo, valdžią turintys ir galintys ja manipuliuoti, užsiundo teisėsaugą. Šiais laikais, ne tarpukaryje.

Romanas parašytas lengvu stiliumi, turtinga kalba, personažų charakteriai ryškūs, įsimenantys, siužetas painus, nenuspėjamas, įtemptas.

Prelato Konstantino Olšausko reabilitacijos procesas lėtai juda į priekį ir nors versijų romano „Tiesos momentas“ negalima traktuoti kaip dokumentinio liudijimo išteisinančio dvasiškį, nes tai visų pirma grožinis kūrinys, bet jis meninėmis priemonėmis stoja ginti nekaltai nukentėjusį ir žuvusį Prelatą. Kiekviena versija turi teisę tapti tiesa, nes kas gali paneigti...