Kęstučio ir Janinos Keparučių kūrybos paroda "VIRSMAS"

Kęstučio ir Janinos Keparučių kūrybos paroda "VIRSMAS" - skirta a. a. dizainerio, skulptoriaus Kęstučio Keparučio atminimui ir jo kūrybos pristatymui. Parodoje galime susipažinti su Kęstučio išsaugotais, kartu su juo iš Vilniaus į Kanadą ir atgal keliavusiais, labai brangintais Vilniaus dailės instituto studijų laikų akademiniais piešiniais ir kamerinėmis, mažosios formos skulptūromis, kurių vienos kurtos dar gyvenant ir dirbant Kanadoje, o kitos - jau sugrįžus į Lietuvą.

Kęstutis Keparutis gimė Raseinių apskrities Nagių kaime 1949 m. 1950 m. kartu su šeima ištremtas į Sibirą, kur baigė pradinę mokyklą. Vėliau grįžęs į Lietuvą baigė vidurinę mokyklą Kėdainiuose, atitarnavo kariuomenėje ir 1976 m. baigė Vilniaus dailės institutą, dailininko dizainerio specialybę. Dirbo dizaineriu „Vilmos“ gamykloje Vilniuje, kūrė kasetinių magnetofonų prototipus, o Dailės kombinate projektavo, meistravo, dirbo juvelyru ir įstojęs į dailininkų sąjungą 1983 m. pradėjo dalyvauti respublikinėse bei sąjunginėse parodose.

1990 m. Kęstutis emigravo į Kanadą, kur iki pat grįžimo į Lietuvą, jau 2016 m. dirbo dailininko darbą. Dirbo skulptoriumi, paminklų projektuotoju, grafiku, dizaineriu, kalviu, butaforu - puikiai išmanydamas amatus, mėgęs meistrauti ir turėdamas inžinerinį protą Kęstutis Kanadoje turėjo kuo užsiimti ir galėjo susikurti verslą. Dirbo ir kino industrijoje, kur jo sumanumas buvo ypač reikalingas. Dalyvavo lietuvių bendruomenės gyvenime ir parodose, surengė dvi personalines parodas. 2015 m. atkūrė Lietuvos pilietybę, o 2017 m. atkūrė ir narystę Lietuvos dailininkų sąjungoje, kur įsitraukė į Vilniaus skulptorių sekcijos organizuojamas parodas ir renginius. Prisijungęs prie skulptorių parodų, skirtų atkurtos valstybės šimtmečiui (2017-2019 m.) ir su jomis pakeliavęs po Lietuvą pilnai atsidavė išsvajotam skulptoriaus darbui, kartais sudalyvaudamas ir ledo skulptūrų festivaliuose ar padarydamas sudėtingesnę skulptūrą viešajai erdvei.

Dirbo įvairiuose žanruose ir masteliuose, puikiai valdė skirtingas medžiagas – metalus, medį akmenį, tačiau labiausiai mėgo bronzą ir varį, kurio kalstinėjimas ir virinimas, pasiekus virtuozo lygį leido Kęstučiui įgyvendinti įvairiausio sudėtingumo sumanymus. Keparutis lankstė varį, kalė ir virino, kaip retas kuris, buvo labai kruopštus, sumanus ir racionalus skulptorius. Jo portretai, moters temai skirtos skulptūros rodo visai kitokį mąstymą, nei daugumos lietuvių skulptorių, o tai, kad pamatė pasaulio ir dirbo svetur - tik praplėtė formų ir temų ratą.

Kęstutis įkvėpė kūrybai ir savo žmoną Janiną Keparutę, paskatinęs imtis tapybos įdavė jai į rankas galimybę kalbėti per spalvą ir vaizdinius, ne tik per jos mėgiamą literatūrą. Janinos paveikslai labai konceptualūs, čiurlioniški, pilni simbolių ir metaforų, atskleidžiančių jos poetinę prigimtį. Janina tik pradėjo tapyti, siekdama autentiškumo, saugodama savastį ji žengia ten, kur reikia jausti ir patirti giliai, ten kur judviejų keliai ir vėl gali susitikti.

Taigi, šioje Kęstučio Keparučio retrospektyvinėje parodoje, labai jo lauktoje ir išsvajotoje vietoje, jau iš Dausų erdvės susitinka solistas ir jam akomponuojanti žmona, išsaugojusi kūrybinį, gyvenimišką palikimą, palydinti jį poetine spalvota vizija. Taip virsmas ir įvyksta – kūrybos tiltais vedina, nors mirštant kūnui nemirtinga siela, dar gali susapnuoti ateitis ir susitikti pasimatymuose, kur veriasi jau kitos vario pilys ir kitos mums nežinomos tikrovės.

Parodos kuratorė
Skulptorė, dailininkė Aušra Jasiukevičiūtė

• Atidarymo renginys birželio 7 d. 15 val.
• Paroda veiks iki liepos 2 d.
• Renginio metu fotografuojama, filmuojama, viešinama.

Projektą iš dalies finansuoja Druskininkų savivaldybė

Projektą „Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija
Informacinis partneris LRT
Mecenatas „Eglės“ sanatorija
Generalinis rėmėjas Druskininkų vandens parkas
Rėmėjai: UAB „Akvavita“, UAB „Drusta“, Rotary klubas „Sūrutis“, UAB „Malonės turtas“, UAB „Dzūkas“, viešbutis „Simpatija“, UAB „Stikloporas“, restoranas „Sicilia“