Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex
Rugsėjo 19 d. 16 val. kviečiame į patyriminės parodos „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex“, skirtos 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, atidarymą.
Parodoje lankytojai susipažins su jautria, M. K. Čiurlioniui itin svarbia religine tema ir menininkui būdingais išskirtinai savitais pasaulio Kūrėjo vaizdiniais. Dailininko sumanymai perteikiami pasitelkus pagrindinius jo vaizdavimo principus: kinematografiją, šviesos ir tamsos santykį, taip pat garsus ir kvapus. Pirmą kartą Druskininkuose bus pristatomi paties Mikalojaus Konstantino Čiurlionio iliustruoti atvirlaiškiai, kuriuos jis siuntė broliui Povilui, kaip savo paveikslų reprodukcijas. Taip pat parodoje bus eksponuojamas vitražų diptikas „Rex“ (1904) iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.
Visą M. K. Čiurlionio dailės kelią nuo pirmųjų piešinių iki didžiojo „Rex“ (1909) lydi Dievo-Kūrėjo-Absoliuto vaizdavimo paieškos. Jis domėjosi įvairiomis senovės Rytų religijomis ir naujomis religinėmis praktikomis, mokslu – istorija, filosofija, astronomija, taip pat hipnoze, spalvų girdėjimu ir kt. Menininkas buvo linkęs į sintetinimą, todėl religinius išgyvenimus bei įgytas žinias dažnai jungdavo į bendrą kompozicinį vaizdinį. M. K. Čiurlionio kūriniuose persipina pagoniški mitologiniai, Rytų kultūros ir krikščioniški elementai. Dailininkas jautė ne jų skirtingumą ir kitoniškumą, bet tarpusavio ryšį ir panašumus.
Tik pradėjęs tapyti M. K. Čiurlionis savo broliui Povilui iš Varšuvos į Vilnių siuntė paties iliustruotus atvirlaiškius kaip paveikslų reprodukcijas, žinomas „Budos“, „Jehovos“ ir „Tylos“ pavadinimais. Vėliau vienareikšmiškai M. K. Čiurlionio kūryboje įsivyrauja „Rex“ – pasaulio kūrėjo ir valdovo vaizdinys.
Paroda veiks: 2025 m. rugsėjo 19 d. – 2026 m. sausio 14 d.
Paroda yra projekto „M. K. Čiurlionio pėdomis“ dalis.
Organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Rėmėjas: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Parodos kuratorė: Regina Stankevičienė
Architektai: Saulius Valius, Rasa Butiškytė
Dizaineris: Juozapas Švelnys